Pyeri pyhámestpeivi, ááhuh já äijiheh

Onne lii vuossâmuš pyhámestpeivi äijih jäämmim maŋa; viiđâd maŋa ko ákku vuolgij.

Jiem lah vala kiergânâm cokkiittiđ kinttâlijd, jiemge lah vala rávhudâm tâi mudoi pasottâm peeivi. Roovvâdmáánu lâi tievâ čuákkimijd, eres pargoid já meripeeivijd moiguin lâi pággu kiergâniđ. Meridim-uv talle kyehti, kuulmâ oho tassaaš ete jiem ubâ smietâgin päikkipargoid (maid jiem kal mudoigin smietâ) ovdil ko lam juovdâdâm puoh tienâspargoid já luáttámuštoimâhommáid.

Tääl oho väivin, ko táálu lii tievâ luonijd já pennuusoksâmijd, mutâ nube tááhust oro pyerrin peivin čurgiistiđ jyevdivâšâid meddâl já siämmást suogârdiđ jáámmám huolhijd já sii elimijd.

Mun lam lamaš toin naalijn luholâš, ete ááhuh ja äijih lijjii puohah kuulmâs (eeni eeči jaamij jo tovle ovdil ko lijjim šoddâm) nuuvt kuhháá mield muu elimist. Puohah sist lijjii tehálâš uási muu pärnivuođâst já juáháš hammij muu olmožin jieijâs náál, veikkâ lijjii iveh moin jiem ennuv lamaš siiguin tohâmušâin. Mutâ taggaar lii vaarâ nuorâvuotâ.

Eromâšávt äijih pirrâ pajanii jurduuh kieskâd, ko ohtâ kuhesáigásâš sämipolitijkkár já toimâtteijee lâi čáállám čalluu páihálâš loostân. Suu saavâin jiem kal tubdâm jieččân äijih. Tiäđust-uv mun jiem tubdâm jiemge puáhtámgin tubdâđ suu siämmáá náál ko suu ahasâš já áigásâš ulmuuh, ja tondiet ličij hitruu kuullâđ eenâb toin ulmuin kiäh suu tubdii.

Äijih lâi tovle kieldâpolitikist mield SMP ovdâsteijen, ige sun kuássin kal muu tiäđui mield perustâm nuuvt puásuituálust ko kuudijngin. Koddepivdem nuuvâi Aanaar kuávluin jo ovdil stuorrâäijih aaigijd ige tot lam aainâskin toin naalijn ellee uássin muu suuvâ elimist innig äijih aaigij.

Kyelipivdo tiäđust-uv lâi jieijâs äšši. Äijihist muštám ain vuossâmužžân kyelihaajâ suu pihtsijn; sälttirávducavâstuvâid leeibi alne; kyelipottáák. Sun lijkkui meiddei passeeđ uuvnâst känijuolgijd já riisi, tâi potákkijd, aainâs-uv talle ko mij párnáipárnááh lâim kyesist. Muštám suu kukkâsijd kärbisreeisuin, já majeláá elimist ko mun-uv tipšum suu pääihist váháš ääigi, suu sämikielâg skalkkâsaavâid já mainâsijd. Tom sun kiergânij muin ettâđ, ete tunhân sáárnuh eivi čielgâ sämikielâ, veikkâ talle sun lâi jo jieijâs sanijguin tommit puáris já vaibâm, ete ij vaijaam riemmâđ munjin kielâmiäštárin ko lijjim väldimin mii sämikielâ maassâd.

Äijih ij perustâm sämipolitikist ton mield maid mun muštám, tâi aainâskin sun ij sárnum ton pirrâ. Suu jurduuh toi aašij háárán láá pááccám must kulâhánnáá, tâi kullum ellee huolhijn. Sämiääših urruu muu pärnivuođâst perruu koskâsâš kuárus saijeen, ko tiettim kale ete mij lep sämmiliih, mut toi aašij pirrâ ep sárnum talle ko äijih eelij. Uccáá ton maŋa-uv.

Rávásmuudijn já majeláá jieččân elimist mun lam kalle finnim tievâsmittiđ motomijd oosijd puoh tast, mii paasij sárnuhánnáá, mutâ mihheen ij pyevti tevdiđ tom saje moos kulá suu jieijâs sääni já juurdâ. Toiguin jiem uáivild sämipoolitlâš jurduid, peic suu jieijâs eellim muštâlus já feerimijd. Toos mun ferttiim tuuttâđ, mutâ loopâst mun lam kuittâg luholâš, ete sun lâi miiguin tääbbin nuuvt kuhháá ko lâi. Jurdâččâm ain tyeli tääli vaigâdis aaigij, ete manos maht manneš, oskom ete sunjin, siämmáánáál ko ákkurookán já stuorrâäijiháid já -áhhoid puoh tehálumos lii, ete mij párnááh piergip já miävlup ovdâskulij taan maailmist, mii lii jorgettâm eivi nubepelij ton rääjist ko sij ellii.

Takkâ äijiheh, ááhuh, já puohah oovdeld puáttám hyelhih – mij aibâšep tii, epke tuše ohtii ivveest, mutâ jieškote-uvnáál tij leppeđ kuittâg uási mist já jotevetteđ mield jyehi peeivi, kuus ihánâs juovdâččijm-uv. Onne lii kyelipottáák purrâmuššân, já peevdist lii saje tijjân še.

Lasattâs: Artikkâl kove lii valdum Mudusjäävri riddoost, kost mun tääl aasâm. Täin kuávluin assii meiddei mii tovláámus tubdum maddâreh. Sijjân-uv vuošâm kyelipittáá, mon lam täin čaasijn pivdám.